Kraustausi!

Mano poezijos knyga „Kvėpuoju“ - Rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkurso laimėtoja 2015 m.

Mano poezijos knyga „Kvėpuoju“ – Rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkurso laimėtoja 2015 m.

Mielieji, iš šio tinklaraščio po truputį su visa informacija ir savo pirmąja knyga „Kvėpuoju“ kraustausi į naujus namus – www.vitale.lt. Užsukite!

Nėštukių klubas: kviečiame į susitikimus!

beautiful-pregnancy-photos

Nėštukių klubas – tai unikalūs susitikimai Jums, padėsiantys pasiruošti lengvai, sveikai, atradimų pilnai motinystei. Dirbame mažoje grupėje, kai didžiausias dėmesys skiriamas Jūsų asmeniniams klausimams.

Susitinkame kartą per savaitę, trečiadieniais, 10-12 val., J. Balčikonio g. 3. Kalbamės, judame, piešiame, šokame, dėliojame kraitelį, sulaukiame svečių, ragaujame, ilsimės… Visko po truputį, kad augintume pasitikėjimą savimi, rastume rūpimus atsakymus ir tiesiog smagiai pabūtume! Skaityti toliau

Ar mano eilėraščiai yra kūniški?

black_and_white_lily__by_whackeyjackieInterviu LR laidoje „Ryto allegro“ – apie mano pirmosios knygos radimosi istoriją, apie paraleles tarp teksto ir kūdikio nešiojimo, apie šeimos laiką poezijoje arba poezijos laiką šeimoje.

Truputį apkarpytomis pauzėmis mano skaitomas eilėraštis „Baladė“ – apie jį ir ją; romantinė, tragiškos baigties meilė, tradiciniai lelijų, vilko, varnų vaizdiniai ir atviras išgyvenimas.

Už pokalbį ir provokacijas dėkoju mane kalbinusiai Kazimierai Kazijevaitei-Astratovienei, linkėdama jai sėkmingos kelionės profesionaliosios žurnalistikos link.

Gero klausymosi!

Pirmasis interviu apie būsimą knygą: raktinis žodis „pribuvėjystė“

Pirmasis interviu apie būsimą mano poezijos knygą, aš su Marijumi Gailiumi – nuo 23:34 minutės.

Gavau klausimą, ar esu tokia kūniška dėl to, kad esu gimdymo pribuvėja. Geras klausimas, ypač kai suprantu, kad jis jau kartojasi. Kaip pribuvėja buvau pristatyta ir kitiems žmonėms kitu laiku.

raganaSvarstau: pasakoti žmonėms, kad aš esu dula (ang. doula, jei ką;)) ir kuo dulos skiriaisi nuo pribuvėjų ar žaismingai šyptelėti ir visai neimti į galvą.

Įtariu, kad su ta pribuvėjos etikete man bus kaip senaisiais raganų teismų laikais: jei ginsiuosi, tai reikš, kad apsimetu nesanti pribuvėja, nors tokia esu, o jei prisipažinsiu, tai, savaime suprantama, patvirtinsiu įtarimą, kad tikrai esu.

O vis dėlto: mielieji, pasidomėkite, kas yra dulos, kad man kaskart nereiktų sukti galvos. Užsukite http://www.dula.lt

Geriausi eilėraščiai

poetry2rašau senamadiškus eilėraščius:
be nuorodų į el. erdves, be tarptautinių žožių,
dainų ar gudrių tekstų citatų

truputį gėdijuosi savo nemodernumo:
tarsi būčiau įsipareigojusi būti populiari

nors jaučiu, kad ne tai yra esmė

kad šiukšlės, intelektualinės nuolaužos,
skambūs žodžių medaliai ne man –
ne tai, kas yra verta papasakoti Skaityti toliau

rožinis mano mirusioms meilėms

karoliukas

praying4nuo šito pradedu jau daugelį metų,
vadinu jį indėnu,
nors buvo vardu vytenis

ir pavardę atsimenu,
įsirėžė visam gyvenimui,
skaudžiai, tada kai draugė pasakė,
kad per radiją girdėjo,
sakė: ar kartais čia ne tas,
tavo vytenis

kaip katinas
stogais išvaiščiojo visas telšių bažnyčias,
kol kartą nukrito,
ir dievas neskyrė jam dešimtosios gyvybės

tas, atsakiau, tas,
ir apsiverkiau kaimo autobuse
Skaityti toliau

Istorija apie dvi sukneles

Rainbow-Tutu-DressVienoje šalyje gyveno Moteris. Šalis, kurioje ji gyveno, buvo pilkoka: visi sukdavosi vienu ritmu, retai žiūrėdavo vienas kitam į akis, rengdavosi žemės spalvų drabužiais ir beveik niekada nesišypsodavo.

Toje Šalyje Moteris jautėsi šiek tiek svetima, nors gyveno joje nuo gimimo. Ji jautėsi esanti kitokia nei dauguma Šalies gyventojų, nes mėgo spalvas, mėgo juoktis, dainuoti ir šokti. Ji žvelgdavo tiesiai į akis tiems, su kuriais kalbėdavosi.

Kai ji pažvelgdavo, vieni nusukdavo žvilgsnį, kiti, priešingai, nudžiugdavo. Tų, kurie nusisukdavo, ji daugiau niekada nesuktikdavo, o tie, kurie su džiaugsmu priimdavo jos akis, daugiau niekada jų nuo jos neatplėšdavo.

Antrųjų buvo mažuma, bet per daugybę gyvenimo metų jų susirinko nemažas būrys. Jie mėgavosi Moters šokiais ir dainomis, jos gyvenimo džiaugsmu, ir jai tai patiko. Ir nors kartais pasijusdavo vieniša, pažvelgusi į juos, džiaugsmingai besisukančius gėlėtoje pievoje, Moteris nusišypsodavo ir grįždavo į jų rato vidurį. Skaityti toliau